Artimiausi renginiai

Pr An Tr Kt Pn Šš Sk
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Mūsų partneriai

 

 

COVID-19 krizė paspartino dar iki pandemijos vykusius pokyčius darbo pasaulyje: ėmė ryškėti naujos darbo formos, tokios, kaip nuotolinis ar hibridinis darbas (kai dalį darbo laiko dirbama biure, o kitą – namuose), funkcijų automatizavimas ir skaitmeninių procesų diegimas. Įmonės ima planuoti, kaip bus dirbama pasibaigus COVID-19 krizei. Jau dabar tiek užsienio, tiek Lietuvos bendrovių apklausos rodo, kad didžioji dalis įmonių nebegrįš į prieš krizinį darbo pobūdį net ir pandemijai pasibaigus. Taigi, jeigu nuotolinis darbas iš namų dar prieš kokį dešimtmetį atrodė kaip utopija, šiandien jis tapo realybe. Šie pokyčiai keičia bei plečia ir mūsų požiūrį į darbo pobūdį bei aplinką.

Nuotolinis darbas nėra lengvesnis ar mažiau atsakingesnis

Tyrimai bei profesinių sąjungų patirtis rodo, kad darbas per nuotolį pandemijos laikotarpiu nėra toks paprastas ir lengvas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, ne visada namai yra pritaikyti nuotoliniam darbui, o esamas profesines rizikas darbdaviui sunku objektyviai įvertinti ir dokumentuoti; gali padidėti išlaidos už elektrą bei telefono ryšį, atsiranda regos problemų dėl ilgesnio darbo prie kompiuterio, nes visos užduotys atliekamos ir net pasitarimai vyksta ekrane. Per nuotolį dirbantys darbuotojai, turintys mokyklinio amžiaus vaikų, sako, kad darbo diena pailgėja, nes dirbti, kai tuo pat metu turi padėti ir nuotoliniu būdu besimokančiam vaikui, yra sudėtinga ir neproduktyvu, o susikaupusius darbus tenka daryti vėliau.

Taip pat darbuotojų apklausos atskleidžia, kad dirbantiems namuose sunkiau atsijungti, t.y. dėl nenoro pasirodyti nelojaliam, net ir po nustatyto darbo laiko suskumba atsiliepti į telefonų skambučius ar atsako į elektroninius laiškus darbiniais klausimais, taigi tokiu būdu išsitrina riba tarp darbo ir asmeninio laiko (sutrumpėja poilsiui ir šeimai skirtas laikas). Pamažu gali atsirasti nuovargis ir įtampa, ar net išsivystyti perdegimo sindromas, kuris yra viena iš depresijos, nerimo ir panikos sutrikimų priežasčių.

 

Profesinėje sąjungoje diskriminacijai – ne vieta

Bet kuriuo atveju, darbuotojai žino, kad net ir dirbdami iš namų jie turi atlikti darbus visa suplanuota apimtimi, ir dėl šios priežasties patiriami iššūkiai nuotoliniame darbe gali padidinti susidariusią įtampą, kuri neigiamai veikia sveikatą. Situaciją dar labiau apsunkina ir aplinkinių pastabos, kad šie darbuotojai yra tarsi privilegijuoti: jiems esą geriau ir patogiau nei tiems, kurie dirba kontaktiniu būdu, ne iš namų. 

Norėčiau atkreipti dėmesį, jog kiekvienas  ORLEN įmonių darbuotojas, būdamas savo srities specialistu, įneša didelį indėlį, ypač šiuo nelengvu laiku, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas, o bendrovės išliktų nelengvoje konkurencinėje kovoje. Ir nėra tiek svarbu, ar darbuotojai savo užduotis atlieka būdami gamykloje, ar namuose – svarbu, kad jiems būtų sudarytos saugios sąlygos tai padaryti.

Taip pat neturėtume pamiršti ir tinkamo darbo bei poilsio režimo. Kiekvienas darbuotojas turi turėti teisę bei galimybę atsijungti pasibaigus jo darbo laikui ir likusią dienos dalį skirti asmeninėms reikmėms. Dėl to jis neturėtų būti traktuojamas, kaip nelojalus bendrovei, mažiau vertingas ar nenorintis dirbti.  

Mūsų duomenimis, šiuo metu AB „ORLEN Lietuva“ nuotoliniu būdu dirba apie šeštadalis darbuotojų. Iš jų daugiau nei 50 yra Naftininkų profesinės sąjungos (NPS) nariai. Profesinė sąjunga vienodai atstovauja kiekvienam bendrovės darbuotojui: nediskriminuojame jų nei pagal darbo pobūdį, nei amžių, nei įsitikinimus ar išsilavinimą. Taigi, esame pasirengę padėti tiek dirbantiems nuotolinį darbą, tiek ir negalintiems dirbti iš namų. Štai todėl reguliariuose susitikimuose su darbdaviu nuolat aptariame esamą situaciją ir galimas priemones, kurių bendrovė galėtų imtis siekdama kompensuoti darbuotojų patiriamas rizikas.

 

Už papildomas rizikas turi būti atlyginta

Suprantame, kad gamykloje pamainomis dirbantys darbuotojai COVID-19 pandemijos metu rizikuoja labiau nei dirbantys per nuotolį, todėl dar gruodį kreipėmės į AB „ORLEN Lietuva“ generalinį direktorių Michal Rudnicki su prašymu apsvarstyti ir atrasti galimybę pandemijos metu darbuotojams, dirbantiems  pagal suminę darbo laiko apskaitą, apmokėti kas mėnesį už faktiškai išdirbtus viršvalandžius. Atsakymo į šį kreipimąsi dar laukiame.

Tačiau teigiamai vertiname tai, kad darbdavys atsižvelgė į šių darbuotojų situaciją kitomis priemonėmis: dalis pamainomis darbuotojų buvo individualiai paskatinti už pasiaukojamą darbą padidėjus darbuotojų susirgimų CODVID-19 virusu skaičiui bendrovėje sausį ir vasarį. Profesinės sąjungos žiniomis, šie paskatinimai išmokėti laikantis bendrovėje galiojančios tvarkos ir kriterijų.

Norėčiau priminti, kad kiekvienas NPS narys, jausdamas poreikį pasitarti, pasikonsultuoti ar rasti atsakymus į rūpimus klausimus gali kreiptis į profesinę sąjungą el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., arba mob. tel. +370 620 97348.

 

 

Joomla Template by Joomla51.com