Spausdinti

 

Gyvename išskirtiniame laikotarpyje. Tokių pasaulinių įvykių, kokio liudininkais tapome, dar nėra buvę. Tačiau kiekvienam iš mūsų svarbiausia yra ne tai, kas vyksta už Lietuvos ar Mažeikių sienų. Kiekvienam iš mūsų svarbu, kas vyksta šalia jo. Kitaip tariant, kas turi įtakos jo kasdienybei. Kalbu apie mūsų visų emocinę būklę ir psichologinę sveikatą. Šiandien apie tai prabyla vis daugiau specialistų. Nenuostabu – karantinas pažadino nemažai negandų. Su jomis susidurti galime kiekvienas iš mūsų.

Naujos taisyklės pasirodė laiku

Turbūt sutapo, kad prieš kelias savaites mūsų įmonės vadovai patvirtino naujas taisykles dėl mobingo, diskriminacijos ir priekabiavimo prevencijos.

Toks žingsnis labai savalaikis. Tačiau vien tik taisyklės – dokumentas – savaime problemų nesprendžia. Tai daro žmonės, skiriantys daug laiko mokymams, padedantiems atpažinti ne tik kitų, bet ir savo emocijas. Yra svarbu laiku sureaguoti pamačius ar pajutus pirmus neigiamus signalus.

Tik tai nėra lengva. Tai niekada nebuvo lengva, o šiuo metu, kai žmonių emocinė būsena yra gana įtempta, susigaudyti mobingo, diskriminacijos ar priekabiavimo procesuose dar sunkiau. 

Mobingas, grubiai tariant, yra patyčios darbe. Žeminimas, užgauliojimas, nuvertinimas. Diskriminacijos terminas mums gal paprasčiau suprantamas. Dėl lyties ar amžiaus. Kaip ir priekabiavimas. Tačiau net ir galvojant, kad pakankamai žinome apie minėtas sąvokas, užčiuopti jų pasireiškimą realybėje nėra paprasta.

O stresas, kurį gali kelti nežinomybė dėl ateities, baimė prarasti darbą, gali viską gerokai komplikuoti. Gerai, kad mes šiandien gyvename gana ramiai. Mūsų įmonė nepatyrė didelių sukrėtimų dėl koronaviruso, nereikėjo jos uždaryti, laukti ilgose prastovose. Dalis įmonių patyrė kur kas sunkesnius išbandymus. Gerai, kad COVID-19 ir Mažeikius paveikė minimaliai. Tikėkimės, ateitis didesnių išbandymų mums nėra paruošusi.

Ką pataria pasaulinė organizacija

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, tarp psichikos sveikatos prastėjimo rizikos veiksnių yra šie:

 nepakankama sveikatos ir saugumo politika darbovietėse;

 

prasta komunikacija ir netinkamos vadybos praktikos;

ribotos galimybės dalyvauti priimant sprendimus arba žemas kontrolės lygis savo darbo srityje;

žemas paramos darbuotojams lygis įmonėje;

nelanksčios darbo valandos;

neaiškios užduotys ar organizacijos tikslai;

su darbo turiniu susijusios rizikos (darbuotojo kompetencijai netinkamos užduotys ar per didelis darbo krūvis);

kai kurios profesijos rizikingesnės nei kitos, kas didina stresą;

komandos vienybės trūkumas ar nepakankamai socialinė parama darbe.

PSO pažymi:

darbas yra naudingas psichikos sveikatai (emocinei savijautai), bet negatyvi darbo aplinka gali privesti prie fizinės ir psichikos sveikatos problemų;

kenčia ne tik žmonės, bet ir ekonomika: skaičiuojama, kad depresija, nerimas, kitos stiprios neigiamos emocijos globaliai ekonomikai dėl kritusio produktyvumo per metus padaro 1 trln. dolerių žalą;

priekabiavimas ir mobingas yra dažnos problemos darbovietėje, galinčios stipriai pakenkti psichikos sveikatai;

yra žinoma daug veiksmingų priemonių, kurių gali imtis organizacijos, kad pagerintų psichikos sveikatą darbe ir tuo pačiu padidintų produktyvumą – PSO, skaičiuoja, kad už kiekvieną į emocinės sveikatos gerinimą investuotą dolerį, grįžta keturi.

Viską įvertinus, darbdavį raginu neapsiriboti tik naujų taisyklių priėmimu. Mes, profesinė sąjunga, skirsime daug dėmesio, kad šios taisyklės neliktų tik popieriuje, o būtų efektyviai įgyvendinamos. Tikime, kad darbdavys pažvelgs į mūsų iniciatyvas partneriškai ir maksimaliai išnaudos savo galimybes dėl darbuotojų emocinės gerovės.