Birželio 1 d., Mažeikių r. Kultūros centre, įvyko Naftininkų profesinės sąjungos ataskaitinė—rinkiminė konferencija, į kurią susirinko delegatai iš įvairių AB „ORLEN Lietuva“ padalinių. Jai pirmininkavo Naftininkų profesinės sąjungos teisininkas Ramūnas Bertulis, o sveikinimo žodį delegatams tarė Marek Golumbewski, AB ”ORLEN Lietuva” generalinio direktoriaus pavaduotojas finansams, ir Dalia Vitkuvienė, Personalo tarnybos vadovė.

Konferencijos metu naująja Naftininkų profesinės sąjungos pirmininke išrinkta Tarybos narė Sonata Samoškienė. Ji antrame ture surinko 36 balsus iš 68. Už buvusią ilgametę pirmininkę Virginiją Vilimienę balsavo 31 delegatas, 1 — susilaikė. Pirmame rinkimų ture kartu su S. Samoškiene ir V. Vilimiene dar rungėsi trečiasis kandidatas – Naftininkų kredito unijos paskolų komiteto pirmininkas Arvydas Adomavičius.

Turėjo grąžinti delegato mandatus

Jau konferencijos pradžioje kilo ilga diskusija dėl delegatų kvotos ir jų paskyrimo, nors pirmininkaujantis R. Bertulis ir priminė, kad delegatų sąrašo sudarymo principai jau anksčiau buvo aptarti profesinės sąjungos taryboje. Galiausiai buvo balsuojama dėl mažesnių padalinių atstovų teisės atstovauti šioms įstaigoms konferencijoje, nors jų darbuotojai ir priklauso Naftininkų profesinei sąjungai. Po balsavimo paaiškėjo, jog dauguma delegatų nepritaria tam, kad minėtos atstovės pilnateisiškai atstovautų savo įstaigoms, taigi, jos turėjo grąžinti savo mandatus ir balsavimo biuletenius.

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkas Juozas Neverauskas mano, jog, nors konferencija ir yra aukščiausias profesinės sąjungos organas, tačiau jos sprendimas neleisti pilnateisiškai, su balsavimo teise, dalyvauti ir mažesnių įstaigų, kurių darbuotojai yra Naftininkų profesinės sąjungos nariai ir moka narių įnašus, atstovams, nėra teisingas.

„Nors šios įstaigos ir nėra skaitlingos, tačiau ir jų darbuotojų atstovai turi teisę dalyvauti sprendimų priėmime. Profesinių sąjungų veikloje svarbiausias principas yra solidarumas bei vieninga komandos dvasia. Kai imame veikti pagal verslui būdingą principą „išlieka tik stipriausieji“, tuomet profesinės sąjungos išsigimsta, ir galiausiai jos nebeatlieka esminės funkcijos, t.y., ginti silpnesnįjį – darbuotoją, nes darbdavys darbo santykiuose visada yra stipresnioji pusė.“, - įsitikinęs LPPSF lyderis J. Neverauskas.

Kam naudinga silpninti profesinę sąjungą?

Pasak pirmininko, LPPSF visada stengiamasi išlaikyti vienybės dvasią ir atsižvelgti į silpnesnių, mažesnių organizacijų interesus: net jeigu šios ir moka nedidelius nario įnašus ar turi mažai narių, jų atstovai naudojasi savo teisę balsuoti, priimti sprendimus ir visateisiškai dalyvauti federacijos veikloje. Beje, anot J. Neverausko, būtent tai visuomet svarbu buvo ir ankstesnei Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkei Virginijai Vilimienei. Beje, suprasdama, kaip svarbu vienytis ir veikti solidariai, V. Vilimienė buvo ir viena iš dabartinės Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos steigimo iniciatorių reorganizuojant Lietuvos chemijos pramonės darbuotojų profesinių sąjungų ir Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijas sujungimo būdu 2012 metais. Tąkart šis susijungimas tapo precedentu Lietuvos profesinių sąjungų istorijoje.  

„Išties, man, kaip federacijos vadovui, neramu dėl to, kas vyko Naftininkų profesinės sąjungos konferencijos metu. Belieka apgailestauti, kad dalis konferencijos dalyvių ne ieškojo sprendimų, kaip pagerinti ir stiprinti organizacijos veiklą, bet skyrė savo energiją ir laiką nekonstruktyviems ginčams. Gal kažkas turėjo tikslą – suskaldyti ir tokiu būdu susilpninti profesinę sąjungą? Juk žinome, kad neveikiant išvien derėtis su darbdaviu dėl savo teisių ir garantijų yra beveik neįmanoma.“, - apibendrina LPPSF pirmininkas. 

 

Šaltinis: pramprof.lt

Joomla Template by Joomla51.com