Projektai

Artimiausi renginiai

Pirm A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Mūsų partneriai

 

 

 

 

 

Rytoj, birželio 1 dieną, ,13 val., Mažeikių rajono kultūros centre, įvyks Naftininkų profesinės sąjungos ataskaitinė - rinkiminė konferencija. Jos metu bus renkamas organizacijos pirmininkas, tvirtinami veiklos ataskaita, įstatai, kontrolės komisijos nuostatai, sprendžiami kiti svarbūs klausimai.

Į pirmininko poziciją kandidatuoja dabartinė pirmininkė Virginija Vilimienė, taip pat Naftininkų profesinės sąjungos Paskolų komiteto pirmininkas Arvydas Adomavičius ir Tarybos narė Sonata Samoškienė.

Siūlome susipažinti su pirmininkės Virginijos Vilimienės ataskaita:

"Į tuometinę AB „Mažeikių nafta“ profesinę sąjungą atėjau dirbti prieš daugiau nei 20 metų. Nuo 1995 iki 1998 m. buvau pirmininko pavaduotoja, o tuometinį pirmininką Adulį Lukašių pašalinus iš pareigų už finansinės drausmės pažeidimus (įrodytus teisme) man buvo pasiūlyta kandidatuoti į pirmininko postą. Tiesą sakant, aš labai nenorėjau, - juk atsakomybė didžiulė, todėl sutarėm, kad aš pabandysiu, o jeigu nepavyks, - per tą laiką bus surastas kitas kandidatas.

O atsitiko taip, kad dirbu iki šiol ir dėl to nesigailiu. Pradžia buvo intensyvi, sunki ir todėl - man labai gera mokykla. Metus vyko derybos su Vyriausybe, nuolat lankėmės Prezidentūroje, Seime. Rezultatas – trišalė sutartis tarp profesinės sąjungos, „Williams International“ ir Vyriausybės, kurioje įtvirtintos nemažos (iki 18 mėnesių darbo užmokesčio) išeitinės kompensacijos. Taigi ir darbuotojams palankią kolektyvinę sutartį pasirašėme, ir pavyko nesusipykti su naujuoju gamyklos savininku.

Per daugiau nei penkiolika metų darbo su bendrovės vadovais (įmonei vadovavo per 10 generalinių direktorių) įsitikinau, kad beveik visais klausimais galima rasti kompromisinius sprendimus. 2003 m. vieni pirmųjų profesinių sąjungų Lietuvoje įsteigėme kredito uniją. 2006 m., kai tuometinė gamyklos savininkė bendrovė „Yukos“ nesileido į derybas dėl atlyginimų kėlimo, inicijavome kolektyvinį ginčą: reikalavome dešimtadaliu didinti darbuotojų algas, mokėti išmokas už sveikatos atstatymą bei premijas. Trys mitingai ir pasiryžimas streikui vis dėlto darbdaviui padarė įspūdį - ir tada pasiekėme kompromisinį susitarimą. Nuo 2006 metų galioja profesinės sąjungos išsiderėtas punktas: pasiekusi tam tikrą pelno ribą, įmonė juo dalijasi su darbuotojais. Todėl profsąjungos pastangomis darbuotojams išmokamos premijos. 2008 m. parengta pareigybių metodika, kurios kūrime aktyviai dalyvavo ir profesinė sąjunga.

2010 m. organizacija pervadinta į Naftininkų profesinę są jungą. 2010 m. Naftininkų profesinė sąjunga inicijavo Lietuvos chemijos pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos jungimąsi su kitomis šakinėmis organizacijomis, ką 2012 metais ir pavyko padaryti – įsteigta Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija.

2012 m. pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje pavyko išsiderėti (buvome bene pirmieji Lietuvoje) iš darbdavio kolektyvinės sutarties administravimo mokestį. Gautos lėšos skiriamos profesinės sąjungos veiklai vykdyti. 2013 m. Naftininkų profesinė sąjunga susitarė, jog nuo vasario 1 d. vidutiniškai penkiais procentais bus pakeltas metinis pagrindinis darbo užmokestis.

2014 m. AB „ORLEN Lietuva“ išgyveno didžiulę krizę: naftos perdirbimo gamykla buvo atsidūrusi prie uždarymo ribos. Susikomplikavo santykiai su administracija, buvo nutrūkusios derybos dėl kolektyvinės sutarties, administracija sustabdė jos galiojimą, o darbuotojai savo nepasitenkinimą reiškė protestais.

Ne paslaptis, kad šiame kontekste kilo įtampų bei nesusipratimų ir pačioje Naftininkų profesinėje sąjungoje, kainavusių nemažai energijos ir nervų. Visą vasarą vyko derybos dėl naujosios bendrovės kolektyvinės sutarties, kuri, deja, nebegalėjo būti tokia dosni darbuotojams, kaip iki tol. Nors pavyko išlaikyti 15 proc. priemoką, suskaidytą į dvi dalis, tačiau kilo nusivylimo banga, dalis darbuotojų dar tikėjosi, jog įmanoma išsireikalauti anksčiau turėtų sąlygų, bandyta reikšti nepasitikėjimą profsąjungos vadovybe, pasigirdo kalbų net apie naujos organizacijos steigimą. Naujųjų steigėjų tikslas buvo perimti Naftininkų profsąjungos dalį valdomų lėšų, jie net kreipėsi į Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkus klausdami, kaip tai padaryti, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad to neleidžia įstatymas. Atvirai pasikalbėję, pasidalinę savo lūkesčiais ir vizijomis profsąjungininkai vis dėlto nutarė eiti išvien.

 2015 m. sausio mėn. pasirašytoje UAB „EMAS“ kolektyvinėje sutartyje pavyko išsiderėti iki vieno pagrindinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio metinę priemoką, kuri mokama atsižvelgiant į bendrovės veiklos rezultatus. 2015 m. įtampa bendrovėje neslūgo, o greičiau augo. Reikėjo ne tik kontroliuoti, kaip vykdoma kolektyvinė sutartis, derėtis dėl naujosios, bet vyko ir varginantys debatai su administracija, tvyrojo įtempta psichologinė atmosfera.

2017 metų pradžioje buvo pasirašyti kolektyvinės sutarties pakeitimai, kad pamainomis dirbantiems darbuotojams, jiems pageidaujant, būtų galima išeiti iki dviejų dienų trukmės atostogų poilsio dienomis (kurios numatytos darbuotojo darbo grafike). Šios atostogų dienos nebus išimamos iš apskaitinio laikotarpio, todėl suminis apskaitos laikotarpis nesutrumpėjo. Ši nuostata buvo priimta atsižvelgiant į pamainomis dirbančių darbuotojų pageidavimus.

2016-2017 m. metai buvo pažymėti darbo santykių liberalizavimo žyme. Naftininkų profesinė sąjunga labai aktyviai dalyvavo rengiant šį labai svarbų mums įstatymą – Darbo kodeksą: teikėme pasiūlymus, organizavome išvyką į protesto akcijas Vilniuje.

Dar praeitų metų lapkričio viduryje kreipėmės į AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Emas“ siūlydami pradėti derybas dėl naujųjų kolektyvinių sutarčių sudarymo bei pateikėme siūlomus projektus. Susitarta, kad derybos dėl AB „ORLEN Lietuva“ sutarties vyks iki 2018 metų birželio 29 dienos, o iki tol galios senoji kolektyvinė sutartis. Derybose dėl UAB „Emas“ kolektyvinės sutarties sutarta, jog dabartinė galios iki tol, kol bus pasirašyta naujoji. Šių metų pradžioje pasirašyta kolektyvinė sutartis Politechnikos mokykloje.

Džiaugiamės, jog Darbo kodekse atsirado ir mūsų inicijuota nuostata – kolektyvinės sutarties taikymas tik profsąjungos nariams. Nacionaliniu lygmeniu tiek profsąjungos, tiek darbdaviai derybose dėl Darbo kodekso susitarė dėl šio punkto, tam neprieštaravo ir mokslininkai, kūrę dokumentą.

Pagal Darbo kodeksą reikėjo performuoti ir profsąjungos tarybą. Pagal naujas nuostatas AB „ORLEN Lietuva“ gali būti ne daugiau kaip 11 tarybos narių, nors iki Darbo kodekso pakeitimo Naftininkų profesinėje sąjungos taryboje jų buvo 21. Tarybos nariai po ilgų diskusijų nusprendė, kaip sujungti jų atstovaujamus padalinius ir sujungtuose padaliniuose organizuoti tarybos narių rinkimus. Sausio pabaigoje į Naftininkų profesinės sąjungos tarybą išrinkta 11 atstovų iš pagrindinės įmonės, su etatiniais profsąjungos darbuotojais ir atstovais iš kitų organizacijų, kurios pagal profesinės sąjungos įstatus priklauso Naftininkų profesinei sąjungai, iš viso tarybą sudaro 18 narių. Taip pat išrinkti komiteto nariai padaliniuose, kurie padės vykdyti profsąjunginę veiklą tarybos nariams. Mat sustambinus atstovaujamus darinius, vienam tarybos nariui tapo pernelyg sudėtinga aprėpti visas problemas.

Tarptautiniai projektai Naftininkų profesinė sąjunga buvo pakviesta dalyvauti ES fondų finansuojamuose projektuose. 2015 -2016 m. vykdyto projekto „Reflection and Consultation = Action“ tikslas - inicijuoti Europos darbo tarybos steigimą PKN ORLEN koncerno mastu. Projekto vykdymo metu buvo rengiami seminarai su įvairiomis Europos sąjungos šalių profsąjungomis, dirbančiomis naftos pramonės, dujų ir kituose pramonės sektoriuose. Dalyviai iš Lenkijos, Kroatijos, Rumunijos, Lietuvos diskutavo apie Europos darbo tarybas bei jų reikšmę, dalinosi patirtimi. Naujajai koncerno PKN ORLEN valdybai Naftininkų profesinė sąjunga kartu su Čekijos dviejų įmonių profesinėmis sąjungomis jau esame pateikę prašymus dėl Europos darbo tarybos įsteigimo. Tikimės teigiamo sprendimo.

2017-2018 m. įgyvendinamas dar vienas projektas - „Informavimas ir konsultavimas sprendžiant naftos pramonės krizės padarinius“. Projekto partneriai – Lenkijos profsąjungų, Lenkijos darbdavių, Serbijos, Ispanijos, Kroatijos ir Rumunijos profsąjungų atstovai, kurie atstovauja darbuotojams naftos ir dujų sektoriuose. Baigiamoji konferencija įvyks šių metų birželio pabaigoje.

Bendravimas ir bendradarbiavimas su kolegomis iš kitų naftos perdirbimo įmonių yra labai naudingas. Pavyzdžiui, kai mes per krizę kovojome, kad nebūtų sumažinti atlyginimai, kolegos lenkai išrūpino leidimą mitingui prie koncerno PKN ORLEN būstinės, o to užteko, kad centrinė vadovybė nusileistų, išgirstų mūsų poziciją ir į ją atsižvelgtų.

Kadangi mūsų komanda turi didelės patirties, esame kviečiami kaip partneriai į kitų šalių profsąjungų projektus. Štai neseniai dėl to kreipėsi beveik milijoną narių turinti Lenkijos šakinė profsąjunga. Todėl Naftininkų profesinės sąjungos aktyvas – tarybos nariai – turi galimybę pasisemti patirties, įgyti žinių Europos sąjungos lėšomis. Jei virsime tik savo sultyse, ne ką tepasieksime, juolab kad mūsų įmonė – tarptautinė.

Siekiama įkurti darbo tarybą? Kaip žinoma, šiemet pagrindinėje bendrovėje pasikeitė vadovai, neseniai dirba ir naujoji personalo direktorė. Nuo seno taip susiklostė, jog personalo vadovas yra tas asmuo, su kuriuo profesinei sąjungai tenka bendrauti daugiausiai. Deja, pasidžiaugti šiuo bendravimu negaliu. Žinoma, santykiai su darbdavio atstovais niekada nebuvo pernelyg draugiški ar labai geri, tačiau iki šiol bent jau suprasdavome vienu kitus. Personalo direktorė, prieš tai dirbusi tik su darbo tarybomis, neslepia, jog būtų daug lengviau dirbti su iš darbuotojų tarpo išrinktais atstovais. Galima direktorę suprasti: juk kalbėtis ne su tavo, o su profesinės sąjungos samdytais žmonėmis išties reikia kitaip, - jiems nenurodysi ir neatleisi iš darbo, jei kas nors neįtiks.

Pasikeitusį darbdavio atstovės toną taip pat pajuto ir darbuotojai, nes ji susitikimuose vengia kalbėti apie socialinį dialogą ir bendradarbiavimą su profesine sąjunga. Informuodama darbuotojus apie atlyginimų sistemos peržiūrėjimą ji užsiminė, kad pasitars su viršininkais ir sutvarkys visus klausimus, nors Darbo kodeksas įpareigoja tai derinti su profsąjunga. O tai, kad darbuotojai informacinėse dienose neužduoda jokių klausimų, nors anksčiau klausimų būdavo labai daug, rodo, kad žmonės jaučiasi ne tik kad nedrąsiai, bet ir nesaugiai.

Maža to, pasistengta sukiršinti profesinių sąjungų narius, o į pagalbą pasitelkti keli administracijai lojalūs vyresnieji profsąjungų atstovai. Gaila, kad taip greitai yra „nuperkami“ mūsų lyderiai, tad ar galime jais pasitikėti? Tokie lyderiai kenkia profsąjungos įvaizdžiui ir skaldo organizaciją.

Naftininkų profesinė sąjunga niekada nebuvo lojali įmonės vadovams. Jos funkcija - ginti darbuotojų interesus. Esame viena iš didžiausių profesinių sąjungų Lietuvoje, mūsų organizacijoje - apie 40 proc. „ORLEN Lietuva“ ir jos antrinių įmonių darbuotojų. Turėjome labai įvairios patirties su įmonės vadovais krizės metu ir po jos. Tačiau visada buvome principingi, o stabilus profesinės sąjungos narių skaičius tai parodo. Žmonės mumis pasitiki. Nieko keisto, kad tai nelabai patinka naujiems įmonės vadovams.

Pastarąjį mėnesį gamykloje pasklido tiesos neatitinkanti informacija apie profesinę sąjungą, nors visi mūsų organizacijos tarybos nariai yra pasirašę pasižadėjimą neplatinti informacijos ne profesinės sąjungos nariams. Dirbame įmonėje, kurioje yra labai daug jautrios informacijos. Dėl to tokia ir tvarka dėl duomenų skleidimo. Kažkas ją pažeidė. Beje, ši tvarka profesinėje sąjungoje nustatyta pačios organizacijos už ją balsuojant. Kaip ir visi profesinės sąjungos sprendimai. Tai - kolegialūs sprendimai.

Šis bruzdėjimas labai sutapo su mūsų profsąjungos pirmininko rinkimais. Jau girdėjome nepasitenkinimo, kad į vadovo postą negali kandidatuoti žmonės, į profesinę sąjungą įstoję prieš mėnesį ar kelis. Jau nuo 2002 m. tarybos sprendimu patvirtintuose pirmininko pareiginiuose nuostatuose numatyta, jog į pirmininko postą gali kandidatuoti žmogus, kurio narystė profesinėje sąjungoje - ne trumpesnė nei 3 metai. Kažkodėl anksčiau tokia tvarka neužkliuvo (matyt, nebuvo „užsakymo“). Beje, net rajono mastu skleidžiamoje dezinformacijoje manipuliuojama skaičiais, neva profesinėje sąjungoje dirbantys žmonės nepadoriai daug uždirba. Tik priminsiu, jog atlyginimai buvo nustatyti tarybos narių, priimti protokoliniai sprendimai, pareigybės sudėliotos į pareigybių skales pagal pagrindinėje bendrovėje galiojančią pareigybių vertinimo metodiką.

Sutikau kandidatuoti Profesinės sąjungos nariams parašais patvirtinus norą mane toliau matyti pirmininke.Sutikau, kad mano kandidatūra būtų iškelta dar vienai kadencijai. Nors pastarieji metai dėl aukščiau išvardintų priežasčių buvo itin sunkūs, tačiau narių išreikštas pasitikėjimas teikia jėgų ir vilčių, jog yra sąlygų tęsti pradėtus darbus.

Žadu dar daugiau dėmesio skirti jaunimui. Kurį laiką skatinau jaunus žmones ir ateityje skatinsiu kuo aktyviau įsijungti į profsąjunginę veiklą, nes mums, profsąjungų atstovams reikalinga pamaina, ir ją reikia ruošti nuosekliai. Šiuo metu jau galime pasidžiaugti jaunimo veikla: jie vis aktyviau įsijungia į Lietuvos profsąjungų jaunimo veiklą, semiasi žinių. Džiaugiuosi jaunimo pasiektais rezultatais: apdovanojimų įvairiuose renginiuose pelnė Donatas Milikauskis, Eglė Kukštaitė.

Na, o svarbiausia veikla, žinoma, yra kolektyvinės derybos: kolektyvinių sutarčių rengimas AB „ORLEN Lietuva“, UAB „Emas“, kitose įstaigose, kur veikia Naftininkų profesinei sąjungai priklausančios organizacijos. Nemažai pastangų jau įdėta ir vis dar dedama derybose dėl šakos kolektyvinės sutarties. Tariamasi dėl suminio darbo laiko apskaitos, naktinio darbo bei viršvalandžių, darbuotojų atstovavimo, kt. Nuspręsta, kad derybos dėl sutarties bus tęsiamos rudenį, po to, kai sutarties projekto nuostatos bus aptartos su įmonių darbuotojais.

Žinoma, visam tam reikalinga profesionali, stipri ir patyrusi komanda, kuri šiuo metu taip nepelnytai yra puolama. Noriu tik priminti, jog visiems išsikeltiems tikslams įgyvendinti reikalingi žmogiškieji ištekliai, vien lėšos savaime nei atstovauja darbuotojams, nei išsideri geresnių sąlygų jiems, nei, juo labiau, pritraukia naujų narių. Todėl jei mane perrinksite naujai kadencijai, norėsiu dirbti su jau daugelį metų patikrinta komanda, su kuria petys petin dirbame darbuotojų labui.

PADĖKOS: Valymo įrenginių cecho vyresnysis profesinės sąjungos atstovas Gedminas Stasiūnas už aktyvią profsąjunginę veiklą dėkoja Simonui Bukiui, Vaidui Šakiniui, už rūpestį darbų sauga – Arūnui Žurauskui. Už profesinės sąjungos stiprinimą, geras idėjas dėkoju Andriui Japertui, Rimai Joskaudaitei, Eugenijui Dambinskui, Sauliui Petkui, Lionei Sierikovai, Liudai Adamavičienei, Rimantui Bingeliui, Nerijui Kinčinui, Birutei Vaitkevičienei, Vilmai Ivanauskienei, Romai Gulbinienei, Kęstučiui Špokauskui, Birutei Jusienei, Reginai Kulbickienei, Reginai Ąžukienei, Virginijui Pilveliui ir kitiems aktyvistams.

 Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė“

Joomla Template by Joomla51.com